Naujienos

Japonija: pagarba nelaimės akivaizdoje

prieš 6 metus

Kovo vienuoliktąją Japonijoje prasidėję ir besitęsiantys požeminiai smūgiai, lydimi kelių metrų aukščio cunamio, sukėlė didžiulius sugriovimus ir pareikalavo daug žmonių aukų. Ypatingai nukentėjo rytinė šalies pakrantė, įskaitant Miyagio, Fukushimos ir Iwate prefektūras. Nelaimę papildė gaisrai, kuriuos sukėlė dujų nuotėkis iš pažeistų komunikacijų, taip pat nelaimė Fukushimos ir Sendai atominėse elektrinėse. Net jei žemės drebėjimai nepasikartos, sugriautose vietovėse gali kilti papildomas epidemijų pavojus.

Negalutiniais duomenimis stichija padarė mažiausiai 50 milijardus dolerių nuostolių, o Japonijos ekonomikai atsigauti prireiks ne mažiau penkmečio.

Ekologinės ir technogeninės katastrofos akivaizdoje japonų tauta laikosi tvirtai, nepaisant netekčių. Apie infrastruktūros darbą katastrofos rajone galima sužinoti ČIA.

Būdinga, jog japonų mentalitetui, kuriam būdingas kuklumas ir kolektyvizmas, nebūdinga skųstis ir prašyti pagalbos. Jau užfiksuota atvejų, kai japonai atsisakė siūlomos pagalbos, motyvuodami tuo, jog jiems reikalingi tik labai aukštos kvalifikacijos specialistai, o visais reikalingais materialiniais resursais jie disponuoja patys.

Panašu, kad bruožai, kurie išsiugdė istorijos bėgyje – darbštumas, kantrumas ir disciplina – leis atsigauti nelaimės ištiktai tautai, kuri įveikė ne mažesnių katastrofų pasekmes. Kaip pavyzdžius galime paminėti Didįjį Kanto žemės drebėjimą 1923 metais, kurio metu žuvo apie 100 tūkstančių žmonių ar žemės drebėjimą 1995 metais , nusinešusį mažiausiai 6000 gyvybių, neskaičiuojant  415000 sužeistųjų. Prisiminkime ir atominius bombardavimus, kai atrodė, jog visa Japonijos ekonomika ir moralė buvo palaužta.

Tačiau nelaimė Japonijoje turi ir prieštaringąją savo pusę.

Reikia pasakyti, jog vis daugiau sąmoningai mąstančių žmonių, neabejingų katastrofai Japonijoje (vienas iš pavyzdžių ), pasisako prieš cinišką, o kartais ties moralės ribomis balansuojantį informacijos pateikimą , kur pirmoje vietoje iškeliamos emocijos, o po dirbtinai dramatiškais pranešimais slypi tiesiog pasimėgavimas drastiškais vaizdais . Netrūksta ir bandymų pasinaudoti sukeltu gailesčiu, siekiant naudos.

Ką daryti neabejingam žmogui, tiesiogiai nepaliestam katastrofos? Ko gero labiausiai japonų dvasią atitinkanti reakcija – ne gailestis, o pagarba. Toks solidarizavimasis duoda daug daugiau naudos, nei verksmingos užuojautos demonstravimas.

Padėkite gėlę prie Japonijos ambasados, uždekite žvakutę. Prisiminkite, kad  žvakė daugeliui japonų dabar – vienintelis šviesos ir šilumos šaltinis.

Jei tam neturite galimybės, prieš užsiėmimą savo dojo skirkite savo mintis Japonijai per mokuso.

Kovo devynioliktąją norintys gali prisidėti prie pasaulinės bendruomenės iniciatyvos – vidurdienį mintimis palinkėti Japonijai sėkmės.

Toks simbolinis solidarumas yra geriausias palaikymas, o moralinis palaikymas kartais reiškia daug daugiau negu materialinės vertybės.

/LKA Prezidentas

/LKA Valdybos pirmininkas

Rašyti komentarą