« Atgal į renginius

Tarptautinis Kendo ir Iaido seminara Rygoje. Įspūdžiai.

iCal importas
Pradžia:
1970-01-01 00.00

Nors kendo aukšto rango japonų meistrų teko matyti, bei jų vadovaujamam treniruotis ir ankščiau (aukščiausio rango ko gero buvo Yamanaka sensei ir Ozawa sensei, prieš keletą metų matyti viename iš “Baltic cup” turnyrų Lenkijoje), tačiau tokį jų kiekį matyti vieno seminaro metu man asmeniškai teko pirmą kartą. O žiūrėti ir mokytis tikrai buvo iš ko:
Trys aštunto dano meistrai, vienas iš jų Hanshi, kiti du Kyoshi (Renshi, Kyoshi, Hanshi – tai akademiniai laipsniai suteikiami ne tik už techninį lygį, bet ir už akademines žinias klasikinio japonų kovos meno srityje ), šeši septinto dano meistrai, keturi šešto dano.  Kiekvienas iš jų unikalus ir įdomus, savo kendo maniera ir seme drąsiai ir ryžtingai atskleidžiantys savo žmogišką charakterį,  sukauptas žinias ir įgūdžius. Kaip seminarui vadovaujantis, renginio pabaigoje tardamas baigiamąjį žodį, sakė Yumura sensei – …”per šias tris dienas patyrėte esminius treniruočių metodus – Iai, Kata, Kihon ir Ji geiko”. Per Iaido treniruotes atlikome visas trylika Iai seitei kata, per nippon  kendo kata įsigilinome į šių kata niuansus, per kihon geiko aiškino tik bazines shikake waza – atakos technikas, men ir kote. Per ji geiko teko net po keletą kartų pasitreniruoti su visais seminarą vedusiais meistrais.
Visų treniruočių metu seminaro dalyviai buvo padalinti į tris grupes – dan lygio (į kurią patekau ir aš), kyu lygio (į šia grupę pateko mūsų “”Aiki Shuren Dojo” narys Albinas) , bei pradedančiųjų (šioje grupėje treniravosi kolegos iš Klaipėdos, Alanas ir Erikas). Vėliau kiekvienos dienos vakare, bei gryžus namo, buvo labai įdomu dalintis įspūdžiais, nes visas grupes mokė skirtingi meistrai. Pvz. Nippon kendo kata interpretavimas kai kuriais atvejais skyrėsi dan ir kyu lygių grupėse. Taip pat paaiškinimai ir akcentai į kai kurias detales buvo kitokie.  Tas suprantama, nes ir kendokų lygis šiose grupėse skyrėsi. Buvo ir anekdotinių situacijų. Pvz Albinas pasakojo, kad darant septintą katą, atlikus do kirtį kardo smaigalys, kaip akcentavo tai grupei vadovavęs sensei, būtinai turi būti nukreiptas šiek tiek žemyn todėl, kad kraujas realioje situacijoje neužvarvėtų ant pirštų, o nutekėtų nuo kardo  smaigalio. Mes paskui tarpusavyje juokavom, kad po sėkmingo do kirčio kardu, kaip žinia priešininkui būtų perpjautas pilvas, na o pilve yra žarnos, o žarnose dar šis bei tas. Taip kad, sensėjaus pamokymas apie kardo galiuką, pakreiptą šiek tiek žemyn, atrodė labai praktiškas, norint, kad ne tik kraujas, bet ir tas “šis bei tas” neužvarvėtų ant pirštų… Na, kaip ten bebūtų, Albino grupėje treniravosi keli vaikai.
Seminaro pabaigoje Latvijos kendo federacijos prezidentas V. Kindzulis su džiaugsmu informavo, kad Japonų meistrai žadėjo atvykti į Ryga ir kitais metais. Lauksime.

E. Indra