Naujienos

Riga cup ir Yumura cup 2013

prieš 3 metus

Tokio tipo renginys Latvijos kendo federacijos iniciatyva vyksta berods trečius metus. Ir jis pamažu bręsta.
Dar pernai buvo atsiliepimų, kad dalyvių buvo palyginti mažai ir kiekvienam teko vos ne po asmeninį sensėjų . Matyt, atsiliepimai apie seminarą Latvijoje pasklido plačiau ir šiemet inercija buvo įveikta. Šiemet salėje matėme iki 80 žmonių, neskaitant apie 15 japonų meistrų. Be lietuvių, pagal zekkenus buvo galima išskirti  latvius, estus, suomius, lenkus, rusus, ukrainiečius, gana egzotiškai atrodė keli turkai,
nepatingėję atskristi iš Ankaros.
Dienotvarkė – pakankamai turtinga ir suskirstyta atskirais „blokais“: katos, bazė, technikų atidirbinėjimas, jigeiko su sensėjais. Ši schema buvo tipinė visoms dienoms. Dalyviai buvo padalinti į tris pogrupius – pradedantieji, I kyu-II danai, III-IV danai. Kadangi teko dirbti pogrupyje ir žvalgytis į šalis nebuvo noro ir laiko, pastebėsiu, jog mūsų grupės „kuratorius“ Chiba pakankamai metodiškai ir aiškiai vedė užsiėmimus. Beje, mano rekomendacija kiekvienam pradedančiajam kendokai būtų kreipti pakankamai dėmesio, mokantis ne tik judesių, bet ir terminologijos: bent jau III-IV danų grupėje praktiškai nebuvo naudojama jokia kita kalba, išskyrus japonų. Bet komentaruose buvo apstu aiškios terminijos, todėl pagauti esmę nebuvo sunku.

Įspūdingi buvo jigeiko. Jie užimdavo valandą ir ilgiau. Karštu oru tai nėra lengva, ir garbaus amžiaus japonai, be poilsio priiminėdami savo oponentus vieną po kito, buvo lyg ištvermės ir stoiškumo pavyzdžiai.

Varžybose labai smagiai nuteikė mūsų jaunimas, ypač iš VU klubo. Jie pakankamai ilgai prasilaikė ir jų kiai dar kurį laiką skardėjo varžybų aikštelėse. Reikia pagirti tuos pradedančiuosius, kuriems tai buvo pirmosios varžybos, o taip pat už jų išradingumą operatyviai pasigaminant zekkenus.

Visą nuovargį atperkanti linksmoji dalis lauko terasoje labai suartino visus „priešininkus“, be to, buvo galimybė neformaliai pabendrauti su japonais, kurie iš solidžių sensėjų tapo ir maisto gamintojais, ir muzikantais, ir šiltais pašnekovais.

Nesiplečiant – renginys puikus: informatyvus, be bereikalingos pompastikos, o kainos/kokybės santykiu netgi pralenkiantis kasmetinius tokio tipo renginius Briuselyje. Tikėkimės, kad kitais metais jis bus ne ką prastesnis nei šiemet.

D. Sutkus

Birželio 7 d. Lietuvos kendokos rinkosi Rygoje (Latvija) į Latvijos Kendo Federacijos organizuojamą kendo seminarą-turnyrą “Ryga 2013 ir Yamura turnyrą”.  Diena nusimatė grąži ir karšta visomis prasmėmis. Atvykę džiaugėmės, kad sporto salėje nėra didelių langų, nes kitu atveju būtume “iškepę”. Netrukus salė prisipildė gausybe (apie 100) kendokų iš įvairių šalių (Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Suomijos, Turkijos, na ir žinoma iš Japonijos). Stebino sensėjų gausa ir solidus amžius. Praktika prasidėjo bendru apšilimu ir katomis, vėliau sekė Kihon geiko ir Ji geiko. Pradžia buvo sunki, rankos judėjo lėtai, na ir kūnas rodėsi nerangus. Ir taip iki pietų. Po pietų tęsėsi elementarus ir bazinis Kihon geiko ir toliau vyko Ji geiko su sensėjais. Toks jausmas, kad jie iš kitos planetos, jei jie nenori tai nieko ir nepadarysi, jei susimils, tai žiūrėk ir padarysi apgailėtiną Men kirtį. Pasijunti mažas it nieko nemokantis vaikas. Jų akimis turbūt taip ir atrodėm. Taip diena ir baigėsi, nuovargis ir kūno maudimas. Atėjus kitai dienai, visuotiniai nuostabai jautėmės neblogai. Tik vienoje kitoje kūno vietoje galima buvo jausti maudimą. Galbūt padėjo karšto dušo srovė nukreipta į labiausiai nerimą keliančias kūno vietas. Antroji diena prasidėjo bendru apšilimu ir turnyru, kurį pradėjo moterys, kurias vėliau pakeitė vyrai. Bendrai vertinant Lietuvos kendokoms sekėsi vidutiniškai (dalis net pasiekė aštuntfinalį, tai visai neblogas rezultatas), buvo ir laimėtų ir pralaimėtų kovų, buvo gražių ir ne visai akimirkų, tačiau visi gavo varžybinės patirties, gerų emocijų ir pamąstymo dėl tolimesnių užsiėmimų ir klaidų taisymo. Dieną užbaigė Sayonarą vakarėlis, kurio metu buvo galima pabendrauti gyvai (ne per mengane) su sensėjais iš Japonijos, pasivaišinti japoniškais patiekalais ir latvišku alumi. Paskutinė seminaro diena vyko pagal pirmos dienos scenarijų, tačiau papildomai buvo galima pasimokyti kaligrafijos. Apibendrinant, neabejotinai galima teigti , kad seminaras buvo aukšto lygio, organizatoriai puikiai pasidarbavo, todėl didelis jiems paldies. Su nekantrumu lauksime kitų metų ir treniruosimės, treniruosimės ir dar kartą treniruosimės.

A. Motiejūnas

Rašyti komentarą